Dr. Lilijana Astra (g. 1953 m.) dirba Kultūros, filosofijos ir meno institute, Dabartinės filosofijos skyriuje vyr. mokslo darbuotoja.
1976 m. baigė psichologijos studijas Vilniaus universitete ir pradėjo dirbti Lietuvos Filosofijos ir sociologijos institute.
1980–1983 m. doktorantūra Socialinių-ekonominių problemų institute (Sankt. Peterburgas). Apgynusi mokslo daktaro disertaciją pradėjo dirbti mokslinį ir pedagoginį darbą. Per tą laikotarpį paskelbė dvi monografijas („Gyvenimo laikas", 1993; „Šiuolaikinė lietuvių tautinė savimonė", 1996 (su bendraautoriumi), virš šimto mokslinių straipsnių fundamentinių vertybių, identiteto ir šiuolaikinių socialinių, kultūrinių procesų tyrimo temomis.
Nuo 2002 m. taip pat dirba Mykolo Romerio universiteto Valstybės valdymo fakulteto Filosofijos katedroje docentės pareigose.
(...) gilieji vyresniųjų lietuvių kartų - tėvų, senelių ir prosenelių sąmonės raiškos sluoksniai yra susiję su ilgaamžių pamatinių vertybių sankloda. Nesunku įžvelgti jų sąsajas su pirmaprade lietuviškojo bendrumo gelme, kurioje būdingiausi vertybinio patyrimo bruožai yra tikėjimas, dvasinė dorovinė pilnatvė, meilė Tėvynei ir žmogiškumas.
Lietuviškosios transcendentinės vertybės žymi brandžią dvasinę kultūrą, o žmogiškumas, kaip esminė tradicinės lietuvių kultūros ypatybė, dramatiškos mūsų istorijos bėgyje tapo jos vidinės atsparos ir kultūrinio gyvybingumo jėga".
„Šiuolaikinės lietuvių vertybės" (1996)