LIETUVA – AUKŠTŲJŲ
TECHNOLOGIJŲ
LYDERĖ
2007 – 2027 m.
FUNDAMENTINĖS PLĖTROS
SCENARIJUS
Vilnius
2007
FUNDAMENTALIOS PLĖTROS SCENARIJUS
LIETUVA – AUKŠTŲJŲ TECHNOLOGIJŲ LYDERĖ
„Integruota (sėkminga) plėtra“
2007-2027 m.
Lietuvos valstybingumo įtvirtinimą ir ilgalaikės raidos sėkmę šiandien kuria istoriškai naujos varomosios jėgos – Lietuvos narystė Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijoje ir Europos Sąjungoje, globalizacijos procesai bei sustiprėjusi pasaulinė konkurencija.
Plačiąja prasme globalizacija pasireiškia tuo, kad pasaulis tampa vis labiau integruotas ir priklausomas nuo naujųjų technologijų.
XX-XXI a. sandūroje intensyviai stiprėjanti globalizacija arba naujoji pasaulinė apjungtis yra istoriškai išskirtinis civilizacijos pokytis, nes kiekvienas politinio, ekonominio, socialinio ar net kultūrinio proceso dalyvis ir subjektas yra smarkiai veikiamas to paties pasaulinio konteksto, kuriame jis dalyvauja.
Akivaizdu, kad globalizacija – tai ir naujas technologinis proveržis , kurį lemia įvairūs veiksniai bei poveikiai: transnacionalinių korporacijų veikla, didėjanti ekonominė integracija, migracija, sparčiai plėtojamos informacinės, bio- technologijos ir atradimai, globalūs komunikacijos ir žiniasklaidos procesai.
Pasaulio istorijoje dar niekad nebuvo žmonijos bendruomenės ir tokių bendradarbiavimo ar sąveikos formų, kurios galėtų aprėpti visą pasaulį.
Šiuolaikiniame pasauliniame globalizacijos procese sparčiai keičiasi nacionalinių valstybių funkcijos ir jos neišvengiamai privalo kurti deramą verslo klimatą naujiems gamybos bei prekybos būdams.
Globalinė ekonominė sistema neišvengiamai sąveikauja su nacionalinėse valstybėse vykstančiais politiniais procesais bei jų vykdomais ekonominės strategijos scenarijais.
Stiprėjant pasauliniam globalizacijos procesui, sudėtinga geopolitinė ir tarptautinė realybė jau reikalauja tokios strategiškai sukoncentruotos ekonominės politikos, kuri padėtų įtvirtinti Lietuvos valstybingumą ne tik artimiausiais dešimtmečiais, bet ir visoms ateities kartoms. Lietuva turi tapti technologiškai ypač stipria valstybe, kad atlaikytų globalių pokyčių ir procesų spaudimą.
SVARBIAUSIOS VAROMOSIOS JĖGOS
IR VEIKSNIAI, KURIE LEMS EFEKTYVIĄ
LIETUVOS VALSTYBĖS RAIDĄ
2007-2027 m.
Lietuva privalo sugebėti pasinaudoti integruotos (sėkmingos) globalios plėtros scenarijaus teikiamais privalumais, nes narystė ES, bendradarbiavimas su kitų valstybių mokslininkais ir technologais, NATO karinės taktikos ir strategijos diegimas mūsų karinėse pajėgose yra ne tik naujos istorinės varomosios jėgos, bet kartu tai yra unikali istorinė galimybė smarkiai išplėsti mūsų valstybės įtaką tarptautiniu mastu. Žinių ekonomika ir veiksminga ūkio politika ženkliai padidins Lietuvos ūkio augimo spartą, technologines inovacijas, užsienio prekybą, investicijas, toliau gerės santykiai su kaimynais.
Jau artimiausiais dešimtmečiais Lietuvos politinę, ekonominę, socialinę ir kultūrinę plėtrą globalizacijos sąlygomis lems virtuali įvairių veiksnių – geopolitinių, naujųjų technologijų (informacinių, ryšių, biotechnologijų) diegimo, mokslo laimėjimų taikymo ūkyje, demografinio augimo ir racionalaus valdymo nacionaliniu bei tarptautiniu mastu – sąveika. Savo ruožtu mokslo tyrimai skatins inovacijas bei naujų gaminių kūrimą.
2007-2013 m.
GEOPOLITINIAI VEIKSNIAI
Lietuva taps stipria tranzitine valstybe, turinčia neužšąlantį Baltijos uostą, kuris taps didžiuliu natūraliu terminalu, jūroje išsišakojančiu į Skandinaviją ir į Vakarų Europą bei Ameriką; Lietuvos oro uostai taip pat turės didelę reikšmę, palengvinant Frankfurto, Berlyno, Kopenhagos oro uostų apkrovą.
Sumažės agresijos tikimybė prieš Lietuvą ir Baltijos kraštus, nes būtų pažeistas Skandinavijos, Vokietijos ir Lenkijos pakrančių flangų saugumas, Baltijos šalims tapus natūraliu tramplinu atakai prieš visą Šiaurės Europą.
Tačiau padidės pasaulinio masto teroro aktų ir karinių įvykių tikimybė (stiprės Kinija ir islamo valstybės). Karinėje srityje kils informacinio karo elektroninėje erdvėje grėsmė; intensyvės naujųjų technologijų plėtra (robotiniai ginklai, ištobulintos komunikacinės sistemos).
POLITINIO ATSINAUJINIMO valstybės valdyme pradžia susijusi su 2008 metais numatomais rinkimais į Seimą, kai, įstatymiškai sugriežtinus politinių kampanijų rėmimo ir finansinės kontrolės įstatymus, vietos savivaldoje bei įstatymų leidžiamojoje - vykdomojoje valdžiose atsiras nauja aukštą
kvalifikaciją įgijusi politikų karta ( iš neparlamentinių partijų, reprezentuojančių krikščioniškąsias-demokratines ar tautines vertybes, rezervo, iš gamybos,mokslo, švietimo, verslo ar kitų sferų ).
Lietuvoje būtino politinio atsinaujinimo procesui turės įtakos ir didžiųjų politinių partijų lyderių senėjimas bei jų pozicijų perdavimas žymiai pilkesnėms asmenybėms.
Nauja ir žymiai profesionalesnė Lietuvos politikų karta, kuri palaipsniui įsijungs į valstybės valdymą, pragmatiniais tikslais vykdys pirmiausiai viešojo administravimo reformą ir remsis Europos Sąjungos valstybių – senbuvių patirtimi, vykdant:
1.valstybės vaidmens mažinimo reformą;
2.viešojo sektoriaus modernizavimo reformą (Naujoji viešoji vadyba).
Valstybės valdyme bus įgyvendinamos šios prioritetinės sritys, kurias būtina reformuoti ir plėtoti:
1. žmogiškųjų išteklių vystymas, lyderių ugdymas viešajame sektoriuje;
2. viešojo administravimo institucijų decentralizavimas;
3. valdymo sistemų ir institucijų tobulinimas.
Lietuvos politinių partijų vadovai pasirašys Memorandumą dėl mokesčių politikos drausmės,reikalingos euro įvedimui.
Taip pat bus įgyvendinama Konvergencijos programa, Lietuvai tampanti visateise eurozonos nare 2010 metais.
EKONOMINĖ IR TECHNOLOGINĖ PLĖTRA
Nacionalinė Aukštųjų technologijų plėtros strategija globalios ekonomikos sąlygomis - vienas svarbiausių valstybinių prioritetų. Jos įgyvendinimas susijęs su didelėmis švietimo ir mokslo programų reformomis bei esminėmis pertvarkomis, kuriomis bus siekiama gerinti sąlygas, suponuoti plėtrą ir naujoves visose visuomenės srityse, įskaitant verslininkystės ir inovacijų politiką.
Naujoji strategija užtikrins mūsų valstybės konkurencingumo tvarumą ir garantuos, kad globalizacijos procesas būtų naudingas Lietuvos verslui ir visiems gyventojams.
Lietuvos siekis kurti naująją globalizacijos strategiją yra integruotas ir į ES Lisabonos strategiją, kurios tikslas – paversti Europos Sąjungą konkurencinga, dinamiška ir žiniomis grįsta ekonomika pasaulyje.
Lietuva 2007-2013 m. laikotarpiu gaus virš 20 milijardų ES paramą, todėl
siekiant nacionaliniu mastu įgyvendinti Aukštųjų technologijų plėtros prioritetą yra būtinas efektyvus Lietuvos valstybės administravimas ir toliaregiškas strateginis planavimas.
Tačiau šio ilgalaikio valstybinio siekio įgyvendinimui nepakanka vien Vyriausybės ir Seimo pastangų.
Todėl jau 2007-2008 metais, siekiant parengti Lietuvą naujiems iššūkiams būtina
įsteigti Globalizacijos tarybą, kuri parengtų visapusišką Lietuvos technologinės
plėtros strategiją globalios ekonomikos sąlygomis.
AUKŠTŲJŲ TECHNOLOGIJŲ PLĖTRA YRA SVARBIAUSIAS EKONOMINIS
VARIKLIS, KURIS ILGALAIKĖJE PERSPEKTYVOJE UŽTIKRINS LIETUVOS
GEROVĖS AUGIMĄ IR SPARTŲ ES PRAGYVENIMO LYGIO VIDURKIŲ
PASIEKIMĄ, STABDYS EMIGRACIJĄ.
Lietuvos aukštųjų technologijų plėtros strategijos kūrimą
sudaro šie etapai:
I. Lietuvos technologinės plėtros galimybių įvertinimas ir tarptautinio bendradarbiavimo galimybės:
Lietuvos (kaip ir Latvijos bei Estijos) technologijų plėtra šiandien atitinka maždaug ketvirtadalį to potencialo, kuris egzistuoja Danijoje, Norvegijoje, Švedijoje ir Suomijoje. Tačiau lygintis su jomis mums yra daug parankiau nei su tokiomis didelėmis valstybėmis kaip Vokietija, Rusija, Lenkija ar Baltarusija. Skandinavijos valstybės yra mums parankesnės, nes jos panašesnės į mus savo gyventojų dydžių ir savo socialine bei ekonomine kultūra. Be to, skandinavai reprezentuoja žymiai geresnį technologinės pažangos pavyzdį, mums draugiški ir dėmesingi.
II. Prognozavimas kliūčių, pavojų ir galimų pasikeitimų, galinčių įtakoti
Lietuvos technologinio potencialo raidą:
pasaulinės globalizacijos procese valstybės, kurios atsilieka technologiniu požiūriu, atsiliks ir kitose ekonominėse, socialinėse sferose.
2007 m. didelė kliūtis mokslo ir technologijų pažangai yra vis dar didelė valdžios kontrolė ir reguliavimas. Vietoje to, kad mokslas ir technologijos galėtų laisvai vystytis, jos tampa politikų ir biurokratų reguliuojamos, todėl priimami blogi sprendimai, klaidingai skirstomi resursai ir nekompetentingai valdomos technologijos.
Lietuvos politinė valdžia turi būti mokslo ir technologijų rėmėjais, puoselėtojais, patarėjais, o ne valdytojais, kitaip jie pridarys katastrofinių klaidų, mažai ką suprasdami apie mokslą ir ypač naująsias technologijas.
Dar viena labai didelė kliūtis yra neadekvati mokslo ir technologijų pasiūla švietimo įstaigose, t.y. universitetuose, institutuose ir kolegijose, kuriose mažėja technologinio išsilavinimo siekiančių studentų. Be tinkamos motyvacijos ir supratimo koks reikalingas mokslas ir technologijos mažėja talentingų technologų skaičius. Beje, Lietuvoje mažėja net technologinio pobūdžio konferencijų skaičius, o tai rodo, kad neišnaudojamos galimybės, glūdinčios tarptautiniuose ryšiuose.
III. Atranka tų technologijų, kurių plėtros galimybės yra optimaliausios, atsižvelgiant į Lietuvos mokslinį potencialą:
Lietuva yra palyginti labai maža šalis ir jos mokslo ir technologijų vystymo apimtis yra labai ribota, bet ji vis tik yra. Negalime tikėtis, kad mums užteks talentingų technologų visoms galimos plėtros sritims. Iš pradžių būtina atrinkti tokias technologijas, kuriose jau yra truputis patirties ir kurias Lietuva būtų suinteresuota ir pajėgi išvystyti į tam tikra lygmenį, kuriame jau galėtų koncentruoti savo talentingų žmonių darbą ir savo švietimo kryptį bei finansų resursus, žinoma, bendradarbiaujant su kaimyninėmis valstybėmis šiose srityse:
a) Atominių jėgainių inžinerija Naujos technologijos labai padidino tokių jėgainių saugumą. Pasaulyje tai taps pigiausia elektros energijos generavimo priemonė. Ji neteršia atmosferos su (CO2) ir todėl darosi vis labiau priimtina. Lietuva turi atominės energijos gaminimo patirti ir todėl turi ją ir toliau vystyti statydama naują atominę elektrinę Visagine;
b) Nanotechnologija (arba molekuliarinė inžinerija) tai būdas pagaminti molekules ir jas įvairiai sudėstyti į skirtingas struktūras. Sudėstant vienaip, molekulės sudaro smėli, orą vandenį, sudėstytos kitaip, jos gali duoti vynuoges ar metalines dalis kosminiams laivams. Molekuliariniai prietaisai yra tūkstantį kartu mažesni nei ‘mikro čipai’ , t.y. labai maži. Jų galimybės dar pilnai neįvertintos, bet labai intriguojančios, ypatingai biotechnologijoje, nes yra galimybių auginti organus. Lietuvos mokslininkai ta technologija domisi, nes jojeglūdi didelis potencialas;
c) Elektromagnetinė fizika ir lazeriai yra technologijos turinčios didelį potencialą medicinoje, karyboje, oro transporte ir kosminėje technikoje, o Lietuva turi joje nemažą patirtį. Tai radarai, matavimo ir chirurgijos instrumentai, spinduliniai šaudymo prietaisai ir ryšių priemonės;
d Informacijos mokslai ir technologija jau senai puoselėjama Lietuvoje. Tam čia yra geras potencialas ir jis turi būti dar labiau plečiamas;
e) Biotechnologinių preparatų gamyba. Lietuvoje jau veikia vienos iš nedaugelio pasaulyje įmonių ( „Sicor Biotech“, „Fermentas“)gaminančios biotechnologinius preparatus.
f) Naujos automobilių variklių technologijos smarkiai sumažins benzino paklausą ir pagerins orą miestuose ir prisidės prie didelės pažangos transporte;
g) Ginklų ir kosminių prietaisų technologija yra sritis, kuri gana nauja Lietuvai, bet verta dėmesio, nes ten gali būti daug galimybių prisidėti prie įvairių periferinių prietaisų gamybos sąveikaujant siu NATO ir ES šalimis;
h) Tradicinės, vietinės Lietuvos technologijos: žemės ūkis, maisto produktai, mediena, trąšos, tekstilės, smulkus prietaisai. Negalima jų pamiršti, reikia jas tobulinti. Jos suteikia darbo vietas ir uždarbį daugeliui Lietuvos gyventojų.
Lietuvoje dominuoja „trigubos spiralės“ modelis: universitetas-pramonė-vyriausybė.
Taip pat siūlomos šios politikų, verslininkų, valstybinių ir nevalstybinių organizacijų iniciatyvos :
a) Lietuvos pramonė ir mokslas – konsoliduojanti jungtis: gerinamas bendradarbiavimas tarp verslo ir švietimo bei mokslinių ir technologinių tyrimų institucijų, analizuojami ir įvertinami poreikiai inovacijoms bei jų realizavimo būdai;
b) reformuojamos, sumoderninamos institucijos, kurios, savo ruožtu, asocijuojamos su žinių ekonomika, informacija, ryšių technika, perimtų koordinaciją inovacijų, verslo paramą gavusių tyrimų pritaikymui rinkos ekonomikoje (pvz. “technologiniai parkai”), derintų švietimo įstaigų programas su Europos Sąjungos reikalavimais ir mokslinių bei technologinių institucijų projektais.
c) valstybės mastu remiamos iniciatyvos inovacijoms, švietimui ir bendradarbiavimui su tarptautine informacine bendruomene, sukuriant mokesčių lengvatas; paremiant specifinius projektus, o ne tik plataus mąsto programas.
d) remiamas darbo rinkos vystymas ten, kur yra specialistų stygius, įvertinamos specialybės( nebūtinai elitinės), kurioms yra paklausa žinių ekonomikoje. Nustatomi profesiniai standartai įvairiems techniniams amatams, kurių paslaugoms yra paklausa.
INFLIACIJOS KONTROLIAVIMAS ( mažinamos biudžeto išlaidos, subalansuojamas biudžetas, gerinamos konkurencijos sąlygos, liberalizuojama žemės rinka ).
LIBERALI MOKESČIŲ REFORMA
LIETUVOS INVESTICINIO KLIMATO GERINIMAS
Lietuvos Vyriausybė stiprina inovacijų politiką:
NEPAKANKAMOS SISTEMINĖS INVESTICIJOS Į MOKSLĄ 2006 m.
Inovacijų politika Lietuvoje
Išlaidos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP)
| Lietuva | ES | |
| Bendros išlaidos | 0,76 | 1,93 |
| Iš jų: valstybinės | 0,60 | 0,70 |
| privačios | 0,16 | 1,23 |
| Tyrėjų skaičius tūkstančiui darbo jėgos | 4,5 | 5,4 |
| Iš jų: privačiame sektoriuje | 5,1 | 49,7 |
Šaltinis: Švietimo ir mokslo ministerija
2007 metų pradžioje
valstybės investicinis klimatas dar nėra palankus tiesiogiai investuojantiems Europos verslininkams. Šiam nuosmukiui neabejotinai įtakos turėjo tiek euro nesėkmė ar dėl politinių skandalų užtrukusi Vyriausybės krizė, tiek nepakankama Lietuvos gyventojų kvalifikacija dirbti užsieniečių versle, tinkamos žemės investicijoms trūkumas, didelės nekilnojamojo turto kainos, juokingai menkos lėšos skiriamos mokslo ir technologijų parkams, praktiškai nefunkcionuojančios laisvosios ekonominės zonos.
2006 m. Lietuva – tai ir mažos pridėtinės vertės prekių eksportuotoja. Lietuvos įmonės gali turėti kelių šimtų milijonų apyvartą, tačiau kurti mažos pridėtinės vertės produktus. Mūsų valstybės pramonės šakų darbo našumasyra 7-8 kartus mažesnis negu kitų išsivysčiusių ES šalių.
Taigi, Lietuvos ekonomika auga dėl pigios darbo jėgos ir dėka nedidelės pridėtinės vertės produkcijos eksporto.
Lietuvoje pramonė ir mokslas vis dar nėra konsoliduojanti jungtis, nes pramonėje vyrauja žemos technologijos, o mokslininkai priversti dirbti su pasenusia eksperimentine baze.
Lietuvos aukštojo mokslo problemos – tai biurokratinė universitetų valdymo sistema, neapmokamas doktorantų darbas, nepakankamas jaunų darbuotojų vertinimas ir skatinimas.
Lietuvos ekonominę plėtrą pradeda stabyti šiandieninės emigracijos augimo mastai, kurie menkina valstybės socialinius-demografinius, o kartu ir intelektualinius resursus, nes vis daugiau kvalifikuotų specialistų, o ir jaunų mokslininkų išvyksta, gavus darbo pasiūlymą užsienyje.
Lietuvos Vyriausybė įgyvendina naują Investicijų pritraukimo programą, kurios dėka valstybė finansiškai remia didelės apimties (ne mažiau kaip 20 mln.litų) plyno lauko investicijas ir įmones, kuriančias ilgalaikes darbo vietas; investuoja į naujas technologijas ir mokslo bei technologijų parkus.Valstybės mastu plėtojamos galimybės užsienio investuotojamsnaudotis laisvomis ekonominėmis zonomis.Didinamos investicijos į R&D (angl. Research and Development – moksliniai tyrimai ir plėtra), komunikacijų sektorius, stiprinami mokslo- technologijų parkai.
MODERNIZUOJAMA GAMYBA
PLĖTOJAMA ENERGETINIO ŪKIO ĮSTATYMINĖ BAZĖ IR INFRASTRUKTŪRA
PLĖTOJAMI EKOLOGIJOS, ŠVIETIMO, SOCIALINIO SAUGUMO ASPEKTAI
Naujausiomis prognozėmis, 2013 m. Lietuvoje liks tik apie 2 mln. gyventojų ir todėl būtina strategiškai modeliuoti valstybės raidą bent artimiausiems dešimtmečiams, kad su minimaliomis pajėgomis sugebėtume išgyventi ir stiprinti savo valstybės plėtrą pasaulinės konkurencijos sąlygomis.
2013-2020 m.
GEOPOLITINIAI POKYČIAI
Žvelgiant į ateitį akivaizdu, kad antrajame dvidešimt pirmo amžiaus dešimtmetyje intensyvėjantys pasauliniai komunikacijos procesai paspartins ir susisiekimo žeme bei oru – tarp Azijos rinkų ir produkcijos centrų Europoje – raidą:
pažvelgus į mūsų Tėvynę iš paukščio skrydžio, nesunku numatyti, kad Lietuva, turėdama neužšąląntį Baltijos uostą, taps didžiuliu natūraliu terminalu, kuris jūroje išsišakos į Skandinaviją ir – pro Skegeraką ir Kategatą – į Vakarų Europą ir Ameriką.
Įsigalėjęs tarptautinis terorizmas; Lietuvos dalyvavimas tarptautinėse taikos palaikymo operacijose.
EKONOMINĖ IR TECHNOLOGINĖ PLĖTRA
Nacionalinė technologinės plėtros strategija užtikrina Lietuvos konkurencingumo tvarumą globalinėje rinkoje ir garantuoja globalizacijos procesų naudą visiems mūsų valstybės gyventojams.
2013 m. vyks finansinių institucijų ir technologijos susiliejimo procesas, o finansinės institucijos sukurs savo programinę įrangą. Jų naudojamų technologijų tipai bus kortelės, visa banko informacija bus sukoncentruota mikroschemoje. Finansinės institucijos kontroliuos grynų pinigų srautus. Dėl šitos priežasties skirtingos kompanijos gali plėtoti skirtingas elektoninių pinigų (e-cash) formas.
Didžiuma finansinių operacijų vyks per internetą. Tačiau vis tiek išliks bankai, kurie teiks finansinių konsultacijų paslaugas tiems, kurie negali prieiti prie informacinių technologijų.
Informacinių technologijų ir finansinių institucijų susiliejimas lems visų verslo bendrovių veikimą per internetą. Internete bus tariamasi dėl projektų, samdomi darbuotojai, atliekantys darbą, pasirašomi kontraktai. Veiks individualūs ir instituciniai duomenų bankai.
Palaipsniui nyks skirtumas tarp kaimo ir miesto, o laisva darbo jėga susitelks daugiausiai informacinių technologijų srityje. Vis daugiau reikės specialistų, dirbančių su programine įranga ir su elektroninių duomenų bazės saugumu.
Didžiausia dalis bendravimo vyks kompiuteriniame tinkle. Žmonės bus vis labiau mobilūs, bus kuriamos tarptautinės organizacijos, tarnaujančios socialiniam bendravimui, švietimui, lavinimuisi, bendruomeninio jausmo palaikymui. Šios organizacijos sieks bendruomenių stabilumo ir vykdys viešosios valdžios funkcijas: pvz.: rūpinsis sveikatos apsauga , gerbūviu, jaunimu, kultūriniu bendradarbiavimu.
Aukštųjų technologijų parduotuvės ( bevielis ryšys, kompiuterizuoti prekių vežimėliai, pirkėjams skirti skeneriai, mikroschemomis paženklintos prekės ).
TOLESNĖ AUKŠTŲJŲ TECHNOLOGIJŲ PLĖTRA
Šiuolaikiškiausi Lietuvos ūkio sektoriai:
Mobiliųjų technologijų produktai ir teleinformatika;
Biotechnologijų platformos, jungiančios mokslo ir verslo sektorius;
Nacionalinė biomasės ir biokuro gamybos ir naudojimo technologijų platforma;
Elektronikos pramonė;
Nanotechnologijos;
Lietuvos lazerių ir šviesos pramonė;
Naujųjų technologijų plėtra karinėje srityje – robotiniai ginklai, kosminės pajėgos ir ištobulintos komunikacinės sistemos.
2020-2027 m.
GEOPOLITINIAI VEIKSNIAI
Grėsmė pakliūti į didelių valstybių tarpusavio konfliktus!
Informacinio karo elektroninėje erdvėje grėsmė.
EKONOMINĖ IR TECHNOLOGINĖ PLĖTRA
2017-2027 m. ir toliau bus vykdoma naujų ekonominės ir politinės galios šaltinių paieška, siekiant sustiprinti Lietuvos įtaką visos Europos Sąjungos ir pasaulio mastu.
Lietuvos aukštųjų technologijų industrija gamina įvairiausias prekes.
Lietuva taps technologiškai pajėgia valstybe, tačiau globalizacijos sąlygomis bus vis sunkiau išsaugoti tautinį ir kultūrinį savitumą, o sparti technologinė pažanga gali kelti grėsmę aplinkos apsaugai ir žmonių sveikatai.
Aukštųjų technologijų plėtra karinėje srityje – robotiniai ginklai, kosminės pajėgos ir ištobulintos komunikacinės sistemos.