- Teisingumo atkūrimas

Teisingumo atkūrimas

ŠIUOLAIKINIS VALSTYBĖS VALDYMAS

    LIETUVOS KELIO (LK) tikslas - teisinės demokratinės valstybės kūrimas ir stiprinimas. Mūsų valstybėje įstatymas bei konstitucinės vertybės yra aukščiau už bet kurio rango pareigūnus, institucijas, politines partijas ar organizacijas.
    Vienas pagrindinių LK prioritetų - tai asmens, asmens prigimtinių teisių ir laisvių bei turto (jo namų ir verslo saugumo) įtvirtinimas, taip pat įstatyminis baudžiamosios atsakomybės už išplitusius korupcinius nusikaltimus įgyvendinimas bei efektyvios antikorupcinės strategijos vykdymas.

   Vienas svarbiausių kriterijų, lemiančių antikorupcinės strategijos įgyvendinimo Lietuvoje būtinybę – tai tarptautiniai Lietuvos Respublikos įsipareigojimai, tapus visaverte Europos Sąjungos nare. Visuotinai pripažintos tarptautinės teisės normos bei tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis ir turi pirmenybę prieš nacionalinius įstatymus bei sukuria teises ir pareigas visiems asmenims, esantiems Lietuvos teritorijoje.

Tačiau šiandieninė korupcijos ir jos prevencijos teisinio reguliavimo sistema Lietuvoje dar yra nenuosekli, silpna ir nesuderinta su atitinkamais ES teisės aktais. Be to, aukščiau minėtais įstatymais skirtingoms valstybės institucijoms yra deleguotos tik tam tikros ir susiaurintos antikorupcinės veiklos sritys ar funkcijos.

ATVIRAS LAIŠKAS Lietuvos Respublikos Prezidentui dėl 1999 metų Europos Tarybos Baudžiamosios teisės konvencijos žlugdymo mūsų šalyje

Korupcija ir nepotizmas Lietuvoje

    Tarptautinės organizacijos "Transparency International" duomenimis, pagal korupcijos lygį pasaulio valstybių reitinge Lietuva dalijasi 36-39 vietomis su Baltarusija ir Tunisu.
     2002 m. apklausų, kurias atliko "Transparency International" Lietuvos skyrius, metu paaiškėjo, kad kas trečias verslo atstovas neoficialiai atsilygino Vilniaus valdininkams; 39 proc. neoficialių mokėjimų atiteko didžiųjų miestų (išskyrus Vilnių) ir 23 proc. - rajono centrų valdininkams (verslininkai anoniminėje apklausoje prisipažino davę net 2 mln. Lt kyšį). O apklaustieji gyventojai nurodė, kad per pastaruosius 12 metų kyšius mokėjo už įvarių licencijų, pažymų išdavimą bei registravimą, mokesčių administravimą, muitinės formalumų tvarkymą ar priėmimą į darbą.
     Taip pat paaiškėjo, kad 2002 m. įmonių vadovai Lietuvos kelių policijai mokėjo nuo 63 iki 273 litų kyšius, muitininkams - nuo 275 iki 1043 litų, mokesčių inspekcijai - nuo 303 iki 895 litų, savivaldybės tarnautojams mokėtų kyšių dydis - nuo 230 iki 1323 litų, automobilių techninių apžiūrų centruose verslininkai neoficialiai sumokėdavo nuo 93 iki 161 lito.
     Šalies gyventojai didžiausias kyšių sumas paliko muitinėje - nuo 144 iki 617 litų, respublikinėse ligoninėse jiems teko mokėti nuo 103 iki 417 litų kyšius, vietos ligoninėse - nuo 35 iki 346 litų, kelių policijai - nuo 69 iki 224 litų, poliklinikose - nuo 33 iki 101 lito.
     Tarptautinių ekspertų vertinimu, 2003 metais korupcija Lietuvoje ne tik nesumažėjo, bet nežymiai paaugo.

Apie posovietinės korupcijos keliamus pavojus ir milžinišką žalą valstybės valdymui kalba beveik visos Lietuvos politinės partijos, tačiau jokių apčiuopiamų rezultatų iki šiol nepasiekta.

Kovos su korupcija patirtis rodo, kad kovojant vien su korupcijos apraiškomis, jokiu būdu neįmanoma pasiekti gerų rezultatų. Lietuvos policijos, Saugumo departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai gali tik pagauti korumpuotus valstybės politikus ar tarnautojus už rankos ir juos gana švelniai nubausti, dažniausiai tik atleidžiant iš pareigų. Deja, tai nepanaikina pagrindinių korupcijos priežasčių. Be to, jei jau yra sukurta tokia valstybės valdymo sistema, kurioje aukšti valstybės pareigūnai - nuo aukščiausio lygmens iki žemiausio - tiesiogiai prieina prie pinigų arba kitų gėrybių skirstymo, ir jei nuo jų asmeninės valios priklauso leisti ar uždrausti ūkinę ar komercinę veiklą, investuoti arba pirkti rinkoje, tai ir yra didžiausia paskata korupcijai (štai tik keletas 2003 m. pavyzdžių: įstatyminis naftos ir dujų išteklių mokesčių pakeitimas, numatęs, kad naftą Lietuvoje gaunančios bendrovės vietoje 29 proc. mokesčio, tam tikromis sąlygomis apskritai nemokės jokių mokesčių; kai kurie Seimo nariai ar Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijose aukštas pareigas užimantys pareigūnai ir jų giminaičiai, savavališkai įteisinę asmeninius žemės sklypus, pažeidžiant teisės norminius aktus bei savanaudiškai naudojantis tarnybine informacija apie vertingiausius žemės sklypus ir kt.).
Politinis favoritizmas, nepotizmas (giminių protegavimas) ir korupcija yra plačiai išsikeroję viešųjų pirkimų sistemoje, muitinėse, privatizavime ir kitoje ūkinėje veikloje. Lietuvos teismų teisėjai, "aptarnaujantys" kontrabandininkus – tai nacionalinė gėda.

Niekam ne paslaptis, kad viešieji pirkimai šalyje yra nešvarus politikų ir valdininkų šalyje verslas. Net Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus, kalbėdamas apie valstybinius konkursus dėl Ligonių kasų ir SODROS informacinių sistemų tvarkymo bei kitus neteisėtus valstybinius sandorius, ironizavo, kad šiuos viešųjų pirkimų konkursus galėjo laimėti ir etnografinis ansamblis, jei tik jo vadovas būtų turėjęs reikiamų pažinčių.

Korumpuotų pareigūnų veiklą Lietuvoje galima skirstyti pagal ištakas, t.y. į administracinę korupciją, kylančią iš žemutinio tarnautojų sluoksnio bei į politinę korupciją, kylančią iš aukščiausių valstybės politikų ir pareigūnų sluoksnio. Pirmoji yra susijusi su tarnybiniu piktnaudžiavimu, jau egzistuojančių įstatyminių aktų bei normų spragomis ir atskiru jų pažeidinėjimu. Antroji pasireiškia iš anksto apgalvota veikla, susijusia su įstatymdavyste, kuriant naujas įstatymines normas, kuriose jau iš anksto yra numatytas politikų ar aukštų pareigūnų nebaudžiamumas ir tam tikros galimybės piktnaudžiauti savo tarnybine padėtimi: imant didelius kyšius ir įtakojant vidaus politiką bei prakišant "reikalingus" įstatymus. Ir šiandien mūsų valstybės valdyme tebėra įsitvirtinęs gilus moralės ir politikos konfliktas, kurio pasekmes galima įvardinti kaip sisteminę-administracinę ir politinę korupciją, išplitusią Lietuvoje.

     Korupcijos žalą tenka patirti jokių privilegijų neturintiems Lietuvos gyventojams, nes, pirma, jų pečius slegia sunki korupcijos kaštų našta, išlaikant korumpuotą valdžią, juk asmeniniais interesais, pažintimis ir kyšiais paremta valdžia naudinga tik joje esantiems valstybės politikams ir pareigūnams bei jų verslo partneriams.
     Antra, korumpuota valdžia stabdo būtiniausias reformas, naudingas visiems piliečiams, nes ji pati tarnauja tik nomenklatūriniam "savų" žmonių ratui.
     Trečia, korupcijos poveikyje šešėlinė ekonomika šalyje sudaro net šeštadalį bendrojo vidaus produkto (BVP): vien neregistruotų samdomų darbuotojų skaičius vertinamas 104 tūkst., o 2003 metais ūkio subjektai nedeklaravo mažiausiai 23 proc. formaliai ir neformaliai samdomiems darbuotojams mokamo darbo užmokesčio.
     Ketvirta, akivaizdi korupcijos Lietuvoje pasekmė - prarasta visuomenės pagarba politikams ir politiniam gyvenimui. Ciniškas požiūris, teigiantis, kad politika yra "nešvarus reikalas", jau tapo realybe. Vis daugiau žmonių siekia politinės veiklos ne norėdami tarnauti valstybei ir tautai, o norėdami įgyti valdžios ir taip praturtėti, o taip pat įgyti nomenklatūrinį statusą ir išskirtines privilegijas.

Lietuvoje korupcijos mastai yra bauginantys, nes vietoj šiuolaikinės ir efektyvios valstybės valdymo sistemos, kuri privalėtų remtis teisiniais demokratinės visuomenės principais, šalyje įsitvirtino ydinga biurokratinė korupcinė savitarpio paslaugų struktūra. Kita vertus, blogai veikianti ir korumpuota valdžia Lietuvoje reiškia, kad Europos Sąjungos parama nebus efektyviai naudojama, nes visa finansinė parama ir toliau pateks į korumpuotų valdininkų rankas.

Nebaudžiamumas

Baudžiamosios atsakomybės stygius ir silpni antikorupciniai įstatymai sudaro palankias sąlygas administracinės ir politinės korupcijos plitimui Lietuvoje.
Tarptautinių ekspertų nuomone, didžiausia kliūtis kovai su lietuviškąja korupcija yra neefektyvus bei neatitinkantis antikorupcinių ES teisės normų – net nestabdantis korupcijos (!) – tai "Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymas", kuriame apsiribojama vien etiniais ir tuo pačiu "bejėgiais" korupcijos reguliavimo svertais, kai korupcija net nesusiejama su baudžiamąja atsakomybe už korupcinius nusikaltimus valstybės tarnyboje. Ekspertų nuomone, šiame įstatyme "neetiška veikla" yra sutapatinama su "neteisėta veikla", pastarajai netaikant baudžiamosios atsakomybės ir apsiribojant vien etiniais "pabarimais" ar menkomis administracinėmis nuobaudomis, taikomomis net ir nustačius sunkius korupcinius nusikaltimus.

Korumpuotų pareigūnų veiklą Lietuvoje galima skirstyti pagal ištakas, t.y. į administracinę korupciją, kylančią iš žemutinio tarnautojų sluoksnio bei į politinę korupciją, kylančią iš aukščiausių valstybės politikų ir pareigūnų sluoksnio. Pirmoji yra susijusi su tarnybiniu piktnaudžiavimu, jau egzistuojančių įstatyminių aktų bei normų spragomis ir atskiru pažeidinėjimu. Antroji pasireiškia iš anksto apgalvota veikla, susijusia su įstatymdavyste, kuriant naujas įstatymines normas, kuriose jau iš anksto yra numatytas politikų ar aukštų pareigūnų nebaudžiamumas ir tam tikros galimybės piktnaudžiauti savo tarnybine padėtimi: imant didelius kyšius ir įtakojant vidaus politiką bei prakišant "reikalingus" įstatymus.

2000 m. balandžio 19 dieną Varšuvoje Pasaulio banko patarėjų taryba aptarė naują požiūrį į sisteminės korupcijos problemą ir naujos korupcijos šalinimo strategijos metmenis. Naujo Pasaulio banko požiūrio į sisteminę korupciją esmė - korupcijos šaknys glūdi pačioje iš sovietinio totalitarizmo paveldėtoje valdymo sistemoje.

Nuosekliai kovojant su posovietine lietuviškąja korupcija, būtini racionalūs ir efektyvūs politiniai sprendimai, susiję su specialių nacionalinių teisės aktų, atitinkančių Europos Sąjungos Civilinės ir baudžiamosios teisės konvencijos dėl korupcijos nuostatas, inicijavimu.

LIETUVOS KELIAS remiasi visų demokratinių ES valstybių nuostatomis, pabrėžiančiomis, kad korupcija kelia rimtą grėsmę teisinei valstybei, demokratijai ir žmogaus teisėms, sąžiningumui ir socialiniam teisingumui, stabdo ekonominę plėtrą, kelia pavojų tinkamam ir teisingam rinkos ekonomikos funkcionavimui (ES Civilinės teisės konvencijos dėl korupcijos preambulė. Strasbūras, 1999 11 04).

Būtina prioriteto tvarka vykdyti bendrą baudžiamąją politiką visuomenei nuo korupcijos ginti, įskaitant reikiamų teisės aktų ir prevencinių priemonių priėmimą (ES Baudžiamosios teisės konvencijos dėl korupcijos preambulė. Strasbūras, 1999 01 27).

Europinė baudžiamosios teisės KONVENCIJA dėl korupcijos

Svarbiausia teisingumo ir sąžiningumo vertybių įtvirtinimo Lietuvos valdyme grandis – tai kuriama europinė korupcijos prevencijos, kontrolės ir sankcijų sistema, kurios įgyvendinimui būtina skirti didžiausią dėmesį. Į šią antikorupcinę strategiją turi būti įtraukiamos ir papildomos socialinės reformos (demokratinio darbo užmokesčio, pensijų), kurių įgyvendinimas turėtų pakeisti biurokratinius santykius, puoselėjančius sisteminės - administracinės ir politinės korupcijos augimą.

Lietuvoje galioja šie antikorupciniam teisės aktų blokui priskirti įstatymai: Nacionalinio saugumo pagrindų, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Korupcijos prevencijos, Politinių partijų ir politinių organizacijų finansavimo, Politinių kampanijų finansavimo kontrolės, Gyventojų turto ir pajamų bei kiti su turto ir pajamų deklaravimu tiesiogiai susiję įstatymai, taip pat Viešųjų pirkimų, Pinigų plovimo prevencijos, Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų, Lobistinės veiklos ir kt., kuriais siekiama apsaugoti valstybę ir piliečius nuo korupcijos.

Tačiau šiandien galiojančios redakcijos nacionalinės teisės aktai net akivaizdžių ir visuomenėje bei žiniasklaidoje pagarsintų nusikalstamų veikų padarymo atvejais dar nesuteikia teisės patraukti korumpuotus asmenis baudžiamojon atsakomybėn bendra tvarka ir tai pažeidžia visų asmenų lygybės prieš įstatymą principą bei suteikia šiems asmenims apsauginį "skydą".

LIETUVOS KELIO tikslai korupcijos prevencijos srityje:

1. Lietuvos nacionalinę teisę iš esmės suderinti su acquis (Europos teisynu), įgyvendinti ES "Baudžiamosios teisės konvenciją dėl korupcijos" (ratifikuotą Lietuvoje nuo 2002-01-25, įsigaliojusią nuo 2002-07-01 ), "Civilinės teisės konvenciją dėl korupcijos" (ratifikuotą nuo 2002-11-12, įsigalioja - po sąlygų įvykdymo - nuo), kitus nacionalinės teisės aktus derinti su baudžiamosiomis nurodytų konvencijų nuostatomis.

2. Nežiūrint antikorupcinių teisės aktų gausos, būtina priimti įstatymines pataisas, kurios neleistų korumpuotiems ir teisiamiems už finansinius nusikaltimus asmenims taikyti senaties terminą;
Taip pat būtina atsižvelgti į tai, kad Lietuvos Konstitucijoje, kituose mūsų šalies įstatymuose yra nustatyti apribojimai dėl Seimo narių, Vyriausybės narių, visų lygių teisėjų, kandidatų į Prezidentus, Seimo ir savivaldybių tarybų narių patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Apribojimai nepagrįsti ir suteikia šiems asmenims visiškai nemotyvuotą privilegiją. Tik Respublikos Prezidento neliečiamybę ir jo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn tvarką įtvirtinančios Konstitucijos normos atitinka tradicijas ir gali būti pripažįstamos.

3. 2004 metais, siekiant efektyviai įgyvendinti kovos su korupcija strategiją, yra būtina iš esmės papildyti Nacionalinės kovos su korupcija programą:

numatyti bei įvardinti konkrečias atsakingas institucijas (vadovus);
įsteigti Nepriklausomą antikorupcinę komisiją, koordinuojančią Nacionalinės kovos su korupcija programos įgyvendinimo etapus;
LR Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymą papildyti Europos Tarybos baudžiamosios teisės Konvencijos dėl korupcijos nustatytomis normomis.


	Apie Tautinę partiją LIETUVOS KELIAS Lilijana Astra Partijos įkūrimas Tikslai Statutas Lietuva - aukštųjų technologijų lyderė Archyvas Aktualijos Ralfas Dahrendorfas Tautinė valstybė grįžta Dr. Algirdas V. Kanauka Siūlymai, kaip pakeisti Lietuvos valdymą Archyvas Stabdyti savigriovą Lietuvos energetinėje politikoje Lietuvos gynybinė galia ir jos stiprinimas Forumas Laisvės kovos Kronika Rinkimai į Europos Parlamentą - mūsų kandidatai Mitingas Kontaktai Lietuvos energetinės politikos sprendimai Tiesa apie Lietuvos energetiką Memorandumas Peticija "STOP grobuoniškam elektros kainų monopoliui!" Kaip mus paremti	Teisingumo atkūrimas Teisingumo atkūrimas Ekonominė galia Socialinio atsilikimo įveikimas Nacionalinės kultūros plėtra Nacionalinis saugumas ir gynybaglobalių pokyčių laikmečiu ŠIUOLAIKINIS VALSTYBĖS VALDYMAS LIETUVOS KELIO (LK) tikslas - teisinės demokratinės valstybės kūrimas ir stiprinimas. Mūsų valstybėje įstatymas bei konstitucinės vertybės yra aukščiau už bet kurio rango pareigūnus, institucijas, politines partijas ar organizacijas. Vienas pagrindinių LK prioritetų - tai asmens, asmens prigimtinių teisių ir laisvių bei turto (jo namų ir verslo saugumo) įtvirtinimas, taip pat įstatyminis baudžiamosios atsakomybės už išplitusius korupcinius nusikaltimus įgyvendinimas bei efektyvios antikorupcinės strategijos vykdymas. Vienas svarbiausių kriterijų, lemiančių antikorupcinės strategijos įgyvendinimo Lietuvoje būtinybę – tai tarptautiniai Lietuvos Respublikos įsipareigojimai, tapus visaverte Europos Sąjungos nare. Visuotinai pripažintos tarptautinės teisės normos bei tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis ir turi pirmenybę prieš nacionalinius įstatymus bei sukuria teises ir pareigas visiems asmenims, esantiems Lietuvos teritorijoje. Tačiau šiandieninė korupcijos ir jos prevencijos teisinio reguliavimo sistema Lietuvoje dar yra nenuosekli, silpna ir nesuderinta su atitinkamais ES teisės aktais. Be to, aukščiau minėtais įstatymais skirtingoms valstybės institucijoms yra deleguotos tik tam tikros ir susiaurintos antikorupcinės veiklos sritys ar funkcijos. ATVIRAS LAIŠKAS Lietuvos Respublikos Prezidentui dėl 1999 metų Europos Tarybos Baudžiamosios teisės konvencijos žlugdymo mūsų šalyje Korupcija ir nepotizmas Lietuvoje Tarptautinės organizacijos "Transparency International" duomenimis, pagal korupcijos lygį pasaulio valstybių reitinge Lietuva dalijasi 36-39 vietomis su Baltarusija ir Tunisu. 2002 m. apklausų, kurias atliko "Transparency International" Lietuvos skyrius, metu paaiškėjo, kad kas trečias verslo atstovas neoficialiai atsilygino Vilniaus valdininkams; 39 proc. neoficialių mokėjimų atiteko didžiųjų miestų (išskyrus Vilnių) ir 23 proc. - rajono centrų valdininkams (verslininkai anoniminėje apklausoje prisipažino davę net 2 mln. Lt kyšį). O apklaustieji gyventojai nurodė, kad per pastaruosius 12 metų kyšius mokėjo už įvarių licencijų, pažymų išdavimą bei registravimą, mokesčių administravimą, muitinės formalumų tvarkymą ar priėmimą į darbą. Taip pat paaiškėjo, kad 2002 m. įmonių vadovai Lietuvos kelių policijai mokėjo nuo 63 iki 273 litų kyšius, muitininkams - nuo 275 iki 1043 litų, mokesčių inspekcijai - nuo 303 iki 895 litų, savivaldybės tarnautojams mokėtų kyšių dydis - nuo 230 iki 1323 litų, automobilių techninių apžiūrų centruose verslininkai neoficialiai sumokėdavo nuo 93 iki 161 lito. Šalies gyventojai didžiausias kyšių sumas paliko muitinėje - nuo 144 iki 617 litų, respublikinėse ligoninėse jiems teko mokėti nuo 103 iki 417 litų kyšius, vietos ligoninėse - nuo 35 iki 346 litų, kelių policijai - nuo 69 iki 224 litų, poliklinikose - nuo 33 iki 101 lito. Tarptautinių ekspertų vertinimu, 2003 metais korupcija Lietuvoje ne tik nesumažėjo, bet nežymiai paaugo. Apie posovietinės korupcijos keliamus pavojus ir milžinišką žalą valstybės valdymui kalba beveik visos Lietuvos politinės partijos, tačiau jokių apčiuopiamų rezultatų iki šiol nepasiekta. Kovos su korupcija patirtis rodo, kad kovojant vien su korupcijos apraiškomis, jokiu būdu neįmanoma pasiekti gerų rezultatų. Lietuvos policijos, Saugumo departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai gali tik pagauti korumpuotus valstybės politikus ar tarnautojus už rankos ir juos gana švelniai nubausti, dažniausiai tik atleidžiant iš pareigų. Deja, tai nepanaikina pagrindinių korupcijos priežasčių. Be to, jei jau yra sukurta tokia valstybės valdymo sistema, kurioje aukšti valstybės pareigūnai - nuo aukščiausio lygmens iki žemiausio - tiesiogiai prieina prie pinigų arba kitų gėrybių skirstymo, ir jei nuo jų asmeninės valios priklauso leisti ar uždrausti ūkinę ar komercinę veiklą, investuoti arba pirkti rinkoje, tai ir yra didžiausia paskata korupcijai (štai tik keletas 2003 m. pavyzdžių: įstatyminis naftos ir dujų išteklių mokesčių pakeitimas, numatęs, kad naftą Lietuvoje gaunančios bendrovės vietoje 29 proc. mokesčio, tam tikromis sąlygomis apskritai nemokės jokių mokesčių; kai kurie Seimo nariai ar Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijose aukštas pareigas užimantys pareigūnai ir jų giminaičiai, savavališkai įteisinę asmeninius žemės sklypus, pažeidžiant teisės norminius aktus bei savanaudiškai naudojantis tarnybine informacija apie vertingiausius žemės sklypus ir kt.). Politinis favoritizmas, nepotizmas (giminių protegavimas) ir korupcija yra plačiai išsikeroję viešųjų pirkimų sistemoje, muitinėse, privatizavime ir kitoje ūkinėje veikloje. Lietuvos teismų teisėjai, "aptarnaujantys" kontrabandininkus – tai nacionalinė gėda. Niekam ne paslaptis, kad viešieji pirkimai šalyje yra nešvarus politikų ir valdininkų šalyje verslas. Net Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus, kalbėdamas apie valstybinius konkursus dėl Ligonių kasų ir SODROS informacinių sistemų tvarkymo bei kitus neteisėtus valstybinius sandorius, ironizavo, kad šiuos viešųjų pirkimų konkursus galėjo laimėti ir etnografinis ansamblis, jei tik jo vadovas būtų turėjęs reikiamų pažinčių. Korumpuotų pareigūnų veiklą Lietuvoje galima skirstyti pagal ištakas, t.y. į administracinę korupciją, kylančią iš žemutinio tarnautojų sluoksnio bei į politinę korupciją, kylančią iš aukščiausių valstybės politikų ir pareigūnų sluoksnio. Pirmoji yra susijusi su tarnybiniu piktnaudžiavimu, jau egzistuojančių įstatyminių aktų bei normų spragomis ir atskiru jų pažeidinėjimu. Antroji pasireiškia iš anksto apgalvota veikla, susijusia su įstatymdavyste, kuriant naujas įstatymines normas, kuriose jau iš anksto yra numatytas politikų ar aukštų pareigūnų nebaudžiamumas ir tam tikros galimybės piktnaudžiauti savo tarnybine padėtimi: imant didelius kyšius ir įtakojant vidaus politiką bei prakišant "reikalingus" įstatymus. Ir šiandien mūsų valstybės valdyme tebėra įsitvirtinęs gilus moralės ir politikos konfliktas, kurio pasekmes galima įvardinti kaip sisteminę-administracinę ir politinę korupciją, išplitusią Lietuvoje. Korupcijos žalą tenka patirti jokių privilegijų neturintiems Lietuvos gyventojams, nes, pirma, jų pečius slegia sunki korupcijos kaštų našta, išlaikant korumpuotą valdžią, juk asmeniniais interesais, pažintimis ir kyšiais paremta valdžia naudinga tik joje esantiems valstybės politikams ir pareigūnams bei jų verslo partneriams. Antra, korumpuota valdžia stabdo būtiniausias reformas, naudingas visiems piliečiams, nes ji pati tarnauja tik nomenklatūriniam "savų" žmonių ratui. Trečia, korupcijos poveikyje šešėlinė ekonomika šalyje sudaro net šeštadalį bendrojo vidaus produkto (BVP): vien neregistruotų samdomų darbuotojų skaičius vertinamas 104 tūkst., o 2003 metais ūkio subjektai nedeklaravo mažiausiai 23 proc. formaliai ir neformaliai samdomiems darbuotojams mokamo darbo užmokesčio. Ketvirta, akivaizdi korupcijos Lietuvoje pasekmė - prarasta visuomenės pagarba politikams ir politiniam gyvenimui. Ciniškas požiūris, teigiantis, kad politika yra "nešvarus reikalas", jau tapo realybe. Vis daugiau žmonių siekia politinės veiklos ne norėdami tarnauti valstybei ir tautai, o norėdami įgyti valdžios ir taip praturtėti, o taip pat įgyti nomenklatūrinį statusą ir išskirtines privilegijas. Lietuvoje korupcijos mastai yra bauginantys, nes vietoj šiuolaikinės ir efektyvios valstybės valdymo sistemos, kuri privalėtų remtis teisiniais demokratinės visuomenės principais, šalyje įsitvirtino ydinga biurokratinė korupcinė savitarpio paslaugų struktūra. Kita vertus, blogai veikianti ir korumpuota valdžia Lietuvoje reiškia, kad Europos Sąjungos parama nebus efektyviai naudojama, nes visa finansinė parama ir toliau pateks į korumpuotų valdininkų rankas. Nebaudžiamumas Baudžiamosios atsakomybės stygius ir silpni antikorupciniai įstatymai sudaro palankias sąlygas administracinės ir politinės korupcijos plitimui Lietuvoje. Tarptautinių ekspertų nuomone, didžiausia kliūtis kovai su lietuviškąja korupcija yra neefektyvus bei neatitinkantis antikorupcinių ES teisės normų – net nestabdantis korupcijos (!) – tai "Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymas", kuriame apsiribojama vien etiniais ir tuo pačiu "bejėgiais" korupcijos reguliavimo svertais, kai korupcija net nesusiejama su baudžiamąja atsakomybe už korupcinius nusikaltimus valstybės tarnyboje. Ekspertų nuomone, šiame įstatyme "neetiška veikla" yra sutapatinama su "neteisėta veikla", pastarajai netaikant baudžiamosios atsakomybės ir apsiribojant vien etiniais "pabarimais" ar menkomis administracinėmis nuobaudomis, taikomomis net ir nustačius sunkius korupcinius nusikaltimus. Korumpuotų pareigūnų veiklą Lietuvoje galima skirstyti pagal ištakas, t.y. į administracinę korupciją, kylančią iš žemutinio tarnautojų sluoksnio bei į politinę korupciją, kylančią iš aukščiausių valstybės politikų ir pareigūnų sluoksnio. Pirmoji yra susijusi su tarnybiniu piktnaudžiavimu, jau egzistuojančių įstatyminių aktų bei normų spragomis ir atskiru pažeidinėjimu. Antroji pasireiškia iš anksto apgalvota veikla, susijusia su įstatymdavyste, kuriant naujas įstatymines normas, kuriose jau iš anksto yra numatytas politikų ar aukštų pareigūnų nebaudžiamumas ir tam tikros galimybės piktnaudžiauti savo tarnybine padėtimi: imant didelius kyšius ir įtakojant vidaus politiką bei prakišant "reikalingus" įstatymus. 2000 m. balandžio 19 dieną Varšuvoje Pasaulio banko patarėjų taryba aptarė naują požiūrį į sisteminės korupcijos problemą ir naujos korupcijos šalinimo strategijos metmenis. Naujo Pasaulio banko požiūrio į sisteminę korupciją esmė - korupcijos šaknys glūdi pačioje iš sovietinio totalitarizmo paveldėtoje valdymo sistemoje. Nuosekliai kovojant su posovietine lietuviškąja korupcija, būtini racionalūs ir efektyvūs politiniai sprendimai, susiję su specialių nacionalinių teisės aktų, atitinkančių Europos Sąjungos Civilinės ir baudžiamosios teisės konvencijos dėl korupcijos nuostatas, inicijavimu. LIETUVOS KELIAS remiasi visų demokratinių ES valstybių nuostatomis, pabrėžiančiomis, kad korupcija kelia rimtą grėsmę teisinei valstybei, demokratijai ir žmogaus teisėms, sąžiningumui ir socialiniam teisingumui, stabdo ekonominę plėtrą, kelia pavojų tinkamam ir teisingam rinkos ekonomikos funkcionavimui (ES Civilinės teisės konvencijos dėl korupcijos preambulė. Strasbūras, 1999 11 04). Būtina prioriteto tvarka vykdyti bendrą baudžiamąją politiką visuomenei nuo korupcijos ginti, įskaitant reikiamų teisės aktų ir prevencinių priemonių priėmimą (ES Baudžiamosios teisės konvencijos dėl korupcijos preambulė. Strasbūras, 1999 01 27). Europinė baudžiamosios teisės KONVENCIJA dėl korupcijos Svarbiausia teisingumo ir sąžiningumo vertybių įtvirtinimo Lietuvos valdyme grandis – tai kuriama europinė korupcijos prevencijos, kontrolės ir sankcijų sistema, kurios įgyvendinimui būtina skirti didžiausią dėmesį. Į šią antikorupcinę strategiją turi būti įtraukiamos ir papildomos socialinės reformos (demokratinio darbo užmokesčio, pensijų), kurių įgyvendinimas turėtų pakeisti biurokratinius santykius, puoselėjančius sisteminės - administracinės ir politinės korupcijos augimą. Lietuvoje galioja šie antikorupciniam teisės aktų blokui priskirti įstatymai: Nacionalinio saugumo pagrindų, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Korupcijos prevencijos, Politinių partijų ir politinių organizacijų finansavimo, Politinių kampanijų finansavimo kontrolės, Gyventojų turto ir pajamų bei kiti su turto ir pajamų deklaravimu tiesiogiai susiję įstatymai, taip pat Viešųjų pirkimų, Pinigų plovimo prevencijos, Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų, Lobistinės veiklos ir kt., kuriais siekiama apsaugoti valstybę ir piliečius nuo korupcijos. Tačiau šiandien galiojančios redakcijos nacionalinės teisės aktai net akivaizdžių ir visuomenėje bei žiniasklaidoje pagarsintų nusikalstamų veikų padarymo atvejais dar nesuteikia teisės patraukti korumpuotus asmenis baudžiamojon atsakomybėn bendra tvarka ir tai pažeidžia visų asmenų lygybės prieš įstatymą principą bei suteikia šiems asmenims apsauginį "skydą". LIETUVOS KELIO tikslai korupcijos prevencijos srityje: 1. Lietuvos nacionalinę teisę iš esmės suderinti su acquis (Europos teisynu), įgyvendinti ES "Baudžiamosios teisės konvenciją dėl korupcijos" (ratifikuotą Lietuvoje nuo 2002-01-25, įsigaliojusią nuo 2002-07-01 ), "Civilinės teisės konvenciją dėl korupcijos" (ratifikuotą nuo 2002-11-12, įsigalioja - po sąlygų įvykdymo - nuo), kitus nacionalinės teisės aktus derinti su baudžiamosiomis nurodytų konvencijų nuostatomis. 2. Nežiūrint antikorupcinių teisės aktų gausos, būtina priimti įstatymines pataisas, kurios neleistų korumpuotiems ir teisiamiems už finansinius nusikaltimus asmenims taikyti senaties terminą; Taip pat būtina atsižvelgti į tai, kad Lietuvos Konstitucijoje, kituose mūsų šalies įstatymuose yra nustatyti apribojimai dėl Seimo narių, Vyriausybės narių, visų lygių teisėjų, kandidatų į Prezidentus, Seimo ir savivaldybių tarybų narių patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Apribojimai nepagrįsti ir suteikia šiems asmenims visiškai nemotyvuotą privilegiją. Tik Respublikos Prezidento neliečiamybę ir jo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn tvarką įtvirtinančios Konstitucijos normos atitinka tradicijas ir gali būti pripažįstamos. 3. 2004 metais, siekiant efektyviai įgyvendinti kovos su korupcija strategiją, yra būtina iš esmės papildyti Nacionalinės kovos su korupcija programą: numatyti bei įvardinti konkrečias atsakingas institucijas (vadovus); įsteigti Nepriklausomą antikorupcinę komisiją, koordinuojančią Nacionalinės kovos su korupcija programos įgyvendinimo etapus; LR Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymą papildyti Europos Tarybos baudžiamosios teisės Konvencijos dėl korupcijos nustatytomis normomis.