- Ekonominė galia

Ekonominė galia

ŠIUOLAIKINIS VALSTYBĖS VALDYMAS

EKONOMINĖ GALIA

Šiandien Lietuva užima stabilią poziciją tarp demokratinių pasaulio šalių, kurių ūkis auga greičiausiai (iš visų posovietinių šalių Lietuvą savo augimo tempais sugebėjo pralenkti tik Tadžikistanas, Armėnija ir Kazachstanas).
Šį unikalų mūsų šalies ekonominį augimą nulėmė tai, kad, liberalizavus prekybą ir kitą ekonominę veiklą, mūsų valstybė verslo požiūriu jau yra praktiškai integruota į Europos Sąjungą.

    Nauji veiksniai
    Naujas veiksnys, turėsiantis įtakos šalies verslo aplinkai – tai užsienio prekyba su trečiosiomis, t.y. ES nepriklausančiomis šalimis, režimo-importo muitų ir kitų prekybinės apsaugos priemonių suderinimas.
    Dar vienas naujas svarbus veiksnys yra susijęs su tuo, kad Lietuvą jau šiemet pasieks pirmosios išmokos iš ES struktūrinių fondų, kurių dalis skiriama darbuotojų perkvalifikavimui, rinkodaros taikymui ir modernizavimui. Europos Sąjungos struktūrinių ir Sanglaudos fondų paramą numatoma gauti daugiau nei 31 tūkst. Lietuvos įmonių ir todėl galima prognozuoti tolesnį šalies bendrojo vidaus produkto augimą (iš ES struktūrinių fondų Bendrojo programavimo dokumento projekte numatytoms šalies ūkio sritims finansuoti tikimasi gauti 792,1 mln. eurų, o iš Sanglaudos fondo – 543,5 mln. eurų).

Planuojamo šalies ūkio augimo spartą gali įtakoti šie procesai:

pirma, šiandien Lietuvoje jau pradeda stigti kvalifikuotos darbo jėgos, tiek statybos, tiek ir kituose sektoriuose, kur yra reikalingi išsilavinę darbuotojai. Juo labiau, kad mūsų šalyje atlyginimai maždaug aštuonis-dešimt kartų mažesni nei ES vidurkis. Be to, Lietuvos jaunimo grupės yra labai aktyvios, mobilios ir todėl darbo jėgos nutekėjimo galimybė yra labai didelė.

Antra, darbo jėgos mobilumą gali sąlygoti šešėlinė ekonomika, kuri Lietuvoje sudaro nuo 15 iki 19 proc. šalies bendrojo vidaus produkto, o neregistruotų samdomų darbuotojų skaičius – virš 100 tūkstančių.

Trečia, šalyje iki šiol išliko neeuropinė socialinio draudimo įnašų našta (nuo 2000 metų pastarąją padidinus nuo 30 iki 34 proc. Palyginimui: Latvijoje – 25 proc., o Estijoje 26 proc.). Kitaip tariant, Lietuvoje yra neišbalansuota darbo ir mokesčių politika, o konkuruojant Europos Sąjungoje, būtinai privalome mažinti mokesčius darbui, nes tik taip sumažėtų prekių savikaina, augtų įmonių apyvarta, didėtų darbuotojų atlyginimai ir kartu stiprėtų jų motyvacija dirbti, taip pat didėtų darbo našumas (šiandien Vyriausybės siūlomas dirbtinis minimalaus darbo užmokesčio didinimas taps tik papildoma našta įmonėms ir nesunku prognozuoti, kad prekių savikaina dar labiau padidės).
Išvada aiški: mokesčių mažinimas šalies darbo jėgai yra vienintelė išeitis laisvai konkuruojančioje ES prekybos erdvėje. Be to, mažesni gyventojų pajamų mokesčiai ir santykinai mažesnės įmokos SODRAI padėtų išsaugoti geriausius specialistus bei riboti darbo jėgos nutekėjimą į užsienį; kiek sumažėjusias įplaukas į biudžetą pilnutinai kompensuotų padidėjęs vartojimas. Be to, akivaizdu, kad ekonominis šalies augimas privalo būti susietas su socialinio teisingumo principais demokratinėje valstybėje.

     Ketvirta, siekiant sėkmingai integruotis į Europos Sąjungą, Lietuva privalo sukurti palankias sąlygas smulkioms ir vidutinėms įmonėms (pastaraisiais metais šalyje smulkusis ir vidutinis verslas iš vieno lito pajamų gavo vos 2,2 cento grynojo pelno. Tokia pelno marža – akivaizdžiai per maža).
     Tuo tikslu būtina parengti racionalią mokesčių reformos koncepciją, kuri remtųsi šiais principais:
    1) didintų smulkių ir vidutinių šalies įmonių finansavimo galimybes bei stiprintų jų investicinį potencialą (būtinos atitinkamos Pelno mokesčio ir kitų įstatymų pataisos). Taip pat būtina skirti lėšas pradedantiems verslininkams, didelių, smulkių ir vidutinių įmonių bendradarbiavimui, inovacijų diegimui, verslo inkubatorių ir verslo informacinių centrų kūrimui, verslo infrastruktūros plėtrai;
     2) didintų vidaus rinkos imlumą ir vartotojų perkamąją galią.
     Didinant vienodos konkurencijos sąlygas ir investuojant į technologijas, Lietuva gali pasinaudoti optimaliomis narystės ES galimybėmis.

Lietuvos transporto sektoriaus plėtra

    Strateginė šalies transporto infrastruktūros plėtotė lems ilgalaikę ūkio augimo perspektyvą, transporto sektoriaus prekių gabenimo išlaidoms bei pristatymo greičiui ir patikimumui turint didelės įtakos rinkos efektyvumui ar atskirų ūkio grandžių konkurencingumui.
       Ilgalaikiai Lietuvos transporto politikos tikslai yra susiję su:
        - kelių, geležinkelių, Klaipėdos jūrų uosto ir oro uostų infrastruktūros modernizavimu bei plėtra, siekiant,
          kad svarbiausios šalies transporto magistralės įeitų į trans-Europinį tinklą;
        - integracija į ES ir pasaulio transporto paslaugų rinką;
        - tranzito apimčių didinimu.

Žemės ūkis

Būtina remti perspektyvius, galinčius konkuruoti ES vidaus rinkoje šalies ūkininkus ir kitus kaimo gyventojus, įgyvendinant ES kaimo plėtros ir investicinę programas, pagal kurias ūkininkai gaus struktūrinių fondų paramą; šalies žemės ūkio politikos kontekste didesnė struktūrinių fondų lėšų dalis turi būti skirta kaimo plėtrai.

Aplinkos apsauga

Šalies aplinkos apsaugos srityje būtina inicijuoti naujų ir veiksmingų esamų gamtos išteklių ir ūkinės veiklos reguliavimo įstatymų rengimą bei įgyvendinimą; siekti kurti racionalias ir tausojančias šalies gamtos išteklių naudojimo sąlygas; skatinti ekologiškai švarių energijos šaltinių naudojimą, mažinti pavojingų atliekų kiekį, diegiant tobulesnes technologijas; tobulinti aplinkos užterštumo monitoringą.


	Apie Tautinę partiją LIETUVOS KELIAS Lilijana Astra Partijos įkūrimas Tikslai Statutas Lietuva - aukštųjų technologijų lyderė Archyvas Aktualijos Ralfas Dahrendorfas Tautinė valstybė grįžta Dr. Algirdas V. Kanauka Siūlymai, kaip pakeisti Lietuvos valdymą Archyvas Stabdyti savigriovą Lietuvos energetinėje politikoje Lietuvos gynybinė galia ir jos stiprinimas Forumas Laisvės kovos Kronika Rinkimai į Europos Parlamentą - mūsų kandidatai Mitingas Kontaktai Lietuvos energetinės politikos sprendimai Tiesa apie Lietuvos energetiką Memorandumas Peticija "STOP grobuoniškam elektros kainų monopoliui!" Kaip mus paremti	Ekonominė galia Teisingumo atkūrimas Ekonominė galia Socialinio atsilikimo įveikimas Nacionalinės kultūros plėtra Nacionalinis saugumas ir gynybaglobalių pokyčių laikmečiu ŠIUOLAIKINIS VALSTYBĖS VALDYMAS EKONOMINĖ GALIA Šiandien Lietuva užima stabilią poziciją tarp demokratinių pasaulio šalių, kurių ūkis auga greičiausiai (iš visų posovietinių šalių Lietuvą savo augimo tempais sugebėjo pralenkti tik Tadžikistanas, Armėnija ir Kazachstanas). Šį unikalų mūsų šalies ekonominį augimą nulėmė tai, kad, liberalizavus prekybą ir kitą ekonominę veiklą, mūsų valstybė verslo požiūriu jau yra praktiškai integruota į Europos Sąjungą. Nauji veiksniai Naujas veiksnys, turėsiantis įtakos šalies verslo aplinkai – tai užsienio prekyba su trečiosiomis, t.y. ES nepriklausančiomis šalimis, režimo-importo muitų ir kitų prekybinės apsaugos priemonių suderinimas. Dar vienas naujas svarbus veiksnys yra susijęs su tuo, kad Lietuvą jau šiemet pasieks pirmosios išmokos iš ES struktūrinių fondų, kurių dalis skiriama darbuotojų perkvalifikavimui, rinkodaros taikymui ir modernizavimui. Europos Sąjungos struktūrinių ir Sanglaudos fondų paramą numatoma gauti daugiau nei 31 tūkst. Lietuvos įmonių ir todėl galima prognozuoti tolesnį šalies bendrojo vidaus produkto augimą (iš ES struktūrinių fondų Bendrojo programavimo dokumento projekte numatytoms šalies ūkio sritims finansuoti tikimasi gauti 792,1 mln. eurų, o iš Sanglaudos fondo – 543,5 mln. eurų). Planuojamo šalies ūkio augimo spartą gali įtakoti šie procesai: pirma, šiandien Lietuvoje jau pradeda stigti kvalifikuotos darbo jėgos, tiek statybos, tiek ir kituose sektoriuose, kur yra reikalingi išsilavinę darbuotojai. Juo labiau, kad mūsų šalyje atlyginimai maždaug aštuonis-dešimt kartų mažesni nei ES vidurkis. Be to, Lietuvos jaunimo grupės yra labai aktyvios, mobilios ir todėl darbo jėgos nutekėjimo galimybė yra labai didelė. Antra, darbo jėgos mobilumą gali sąlygoti šešėlinė ekonomika, kuri Lietuvoje sudaro nuo 15 iki 19 proc. šalies bendrojo vidaus produkto, o neregistruotų samdomų darbuotojų skaičius – virš 100 tūkstančių. Trečia, šalyje iki šiol išliko neeuropinė socialinio draudimo įnašų našta (nuo 2000 metų pastarąją padidinus nuo 30 iki 34 proc. Palyginimui: Latvijoje – 25 proc., o Estijoje 26 proc.). Kitaip tariant, Lietuvoje yra neišbalansuota darbo ir mokesčių politika, o konkuruojant Europos Sąjungoje, būtinai privalome mažinti mokesčius darbui, nes tik taip sumažėtų prekių savikaina, augtų įmonių apyvarta, didėtų darbuotojų atlyginimai ir kartu stiprėtų jų motyvacija dirbti, taip pat didėtų darbo našumas (šiandien Vyriausybės siūlomas dirbtinis minimalaus darbo užmokesčio didinimas taps tik papildoma našta įmonėms ir nesunku prognozuoti, kad prekių savikaina dar labiau padidės). Išvada aiški: mokesčių mažinimas šalies darbo jėgai yra vienintelė išeitis laisvai konkuruojančioje ES prekybos erdvėje. Be to, mažesni gyventojų pajamų mokesčiai ir santykinai mažesnės įmokos SODRAI padėtų išsaugoti geriausius specialistus bei riboti darbo jėgos nutekėjimą į užsienį; kiek sumažėjusias įplaukas į biudžetą pilnutinai kompensuotų padidėjęs vartojimas. Be to, akivaizdu, kad ekonominis šalies augimas privalo būti susietas su socialinio teisingumo principais demokratinėje valstybėje. Ketvirta, siekiant sėkmingai integruotis į Europos Sąjungą, Lietuva privalo sukurti palankias sąlygas smulkioms ir vidutinėms įmonėms (pastaraisiais metais šalyje smulkusis ir vidutinis verslas iš vieno lito pajamų gavo vos 2,2 cento grynojo pelno. Tokia pelno marža – akivaizdžiai per maža). Tuo tikslu būtina parengti racionalią mokesčių reformos koncepciją, kuri remtųsi šiais principais: 1) didintų smulkių ir vidutinių šalies įmonių finansavimo galimybes bei stiprintų jų investicinį potencialą (būtinos atitinkamos Pelno mokesčio ir kitų įstatymų pataisos). Taip pat būtina skirti lėšas pradedantiems verslininkams, didelių, smulkių ir vidutinių įmonių bendradarbiavimui, inovacijų diegimui, verslo inkubatorių ir verslo informacinių centrų kūrimui, verslo infrastruktūros plėtrai; 2) didintų vidaus rinkos imlumą ir vartotojų perkamąją galią. Didinant vienodos konkurencijos sąlygas ir investuojant į technologijas, Lietuva gali pasinaudoti optimaliomis narystės ES galimybėmis. Lietuvos transporto sektoriaus plėtra Strateginė šalies transporto infrastruktūros plėtotė lems ilgalaikę ūkio augimo perspektyvą, transporto sektoriaus prekių gabenimo išlaidoms bei pristatymo greičiui ir patikimumui turint didelės įtakos rinkos efektyvumui ar atskirų ūkio grandžių konkurencingumui. Ilgalaikiai Lietuvos transporto politikos tikslai yra susiję su: - kelių, geležinkelių, Klaipėdos jūrų uosto ir oro uostų infrastruktūros modernizavimu bei plėtra, siekiant, kad svarbiausios šalies transporto magistralės įeitų į trans-Europinį tinklą; - integracija į ES ir pasaulio transporto paslaugų rinką; - tranzito apimčių didinimu. Žemės ūkis Būtina remti perspektyvius, galinčius konkuruoti ES vidaus rinkoje šalies ūkininkus ir kitus kaimo gyventojus, įgyvendinant ES kaimo plėtros ir investicinę programas, pagal kurias ūkininkai gaus struktūrinių fondų paramą; šalies žemės ūkio politikos kontekste didesnė struktūrinių fondų lėšų dalis turi būti skirta kaimo plėtrai. Aplinkos apsauga Šalies aplinkos apsaugos srityje būtina inicijuoti naujų ir veiksmingų esamų gamtos išteklių ir ūkinės veiklos reguliavimo įstatymų rengimą bei įgyvendinimą; siekti kurti racionalias ir tausojančias šalies gamtos išteklių naudojimo sąlygas; skatinti ekologiškai švarių energijos šaltinių naudojimą, mažinti pavojingų atliekų kiekį, diegiant tobulesnes technologijas; tobulinti aplinkos užterštumo monitoringą.