POLITINIO  MONOPOLIZMO  GRĖSMĖ
LIETUVOS  DEMOKRATIJAI

       Kai kurių Lietuvos demokratinių partijų varžybos, Rugsėjo 1-ąją dalijant dovanas  
   pirmokams, šokiravo ne vieną tėvą ar motiną, šią iškilmingą dieną atlydėjusius savo   
   vaikučius į mokyklą. Pirmokų tėvams net raštiškai buvo pranešta kur ir kada atsiimti 
   septynmečiams skirtas vardines dovanėles: pvz., flomasterių rinkinius ar šokoladą su
   partijos simbolika, teptukus, spalvotus aplankus plastiko viršeliu...

       Didesnį absurdą sunku ir įsivaizduoti, kai būsimų Savivaldybių rinkimų tikslu, jau dabar
    viliojami potencialūs rinkėjai, panaudojant jautriausią svertą – jų mažamečius vaikus. 
      Tačiau tokia yra lietuviškoji realybė, kai neetiškam ir ciniškam politiniam veikimui kai
   kurios partijos lengvai išleidžia dešimtis tūkstančių litų.S. Eidrigevičiaus plakatas

    O juk demokratinei Lietuvos visuomenei taip ir liko beveik nežinoma aplinkybė, kad 2004 metų rugsėjo 6 dieną jau prasidėjusios Seimo rinkimų kampanijos metu, parlamentinės partijos, pasinaudodamos savo politinėmis galiomis, pasiskyrė sau beveik 6 milijonų litų biudžeto dotaciją. O naujoji politinių partijų veiklą reglamentuojančio įstatymo redakcija, pagrindžianti šį sprendimą, įsigaliojo tik tų pačių metų rugsėjo 10 dieną. 
   Taigi, jau prasidėjus rinkimų kampanijai, grupės politikų nesąžiningą susitarimą iš biudžeto neteisėtai pasiskirti savo partijoms milijonines sumas galime vertinti kaip beprecedentį neskaidrų veikimą.
   Juo labiau, kad visoms Lietuvos politinėms partijoms registruojantis LR Seimo rinkimams buvo keliamos vienodos sąlygos ir reikalavimai. Visos jos turėjo sumokėti labai didelį, net kelias dešimtis tūkstančių litų siekiantį užstatą, visos turėjo deklaruoti įstatymo reikalaujamą skaičių narių ir todėl visoms joms turėjo būti sudarytos lygios valstybinio finansavimo sąlygos jau prasidėjusios politinės rinkiminės kampanijos eigoje.
   Tačiau valstybės biudžeto dalybos, gausiai finansuojant tik kai kurias partijas, veikiančias iš politinės jėgos pozicijų, įsibėgėja visu pajėgumu, nes šiais metais parlamentinėms partijoms jau yra nustatytos net 3-4 kartus didesnės pusmečio dotacijos nei tuo pačiu laikotarpiu 2004 metais, neatsižvelgiant net į tai, kad nemaža jų dalis Seimo rinkimų metu vienu ar kitu būdu pažeidė politinės kampanijos finansavimo tvarką.

   Ką gi, mūsų valstybei dar yra svetima europinė demokratinė patirtis, kurią įtvirtina Venecijos komisija (Europos Tarybos iniciatyva įsteigta institucija „Europos Komisija už teisinę demokratiją") paskelbusi skaidrios rinkimų praktikos Kodeksą ir penkis esminius Europos rinkimų paveldo principus: visuotinę, lygią, nevaržomą, slaptą ir tiesioginę balsavimo teisę. Apibrėždama rinkimų finansavimą, Venecijos komisija išskiria du principus: skaidrumą ir lygybę.

   Venecijos komisija griežtai apibrėžia skaidraus politinių partijų finansavimo gaires. Pasak jų, užtikrinant galimybių lygybę, viešasis finansavimas turi būti suteikiamas visoms politinėms organizacijoms, iškeliančius savo atstovus rinkimuose.

   Siekiant įtvirtinti demokratiškumo, atvirumo, viešumo ir sąžiningos konkurencijos principus, o taip pat laiduoti maksimalų finansinį politinio proceso skaidrumą, Tautinė partija LIETUVOS KELIAS, Lietuvių tautininkų sąjunga, Jaunosios Lietuvos sąjunga ir Lietuvos centro partija kreipėsi į Vilniaus Administracinį Teismą, prašant kreiptis į LR Konstitucinį teismą dėl lygių galimybių teisės rinkimuose gaunant valstybės finansinę paramą. Deja, šių metų spalio 7 dieną šis ieškinys buvo atmestas, beliko kreiptis į Lietuvos Vyriausiąjį administracinį teismą.

     LIETUVOS VYRIAUSIAJAM ADMINISTRACINIAM TEISMUI

Pareiškėjai: 1. Lietuvių tautininkų sąjunga,
Įmonės kodas: 9136273
Gedimino 22, Vilnius,
a.s. LT 917044060000263367
2. Tautinė partija LIETUVOS KELIAS
Donelaičio 14-16, Vilnius,
Įm.k. 195725195
a.s. LT 797300010078944218
3.„Jaunosios Lietuvos" ir Naujųjų
tautininkų sąjunga,
Įmonės kodas: 9176325
L.Sapiegos g. 5\12, Kaunas
a.s. LT 650075800000121428

Atsakovas: Vyriausioji rinkimų komisija,
Gedimino pr. 53, Vilnius;

APELIACINIS SKUNDAS
Dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo
Administracinėje byloje Nr. I-1394-17/2005

     Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs Pareiškėjų skundą „Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos 2005 m. balandžio 15 d. sprendimo Nr. 20", 2005m. spalio 7d. priėmė sprendimą, kuriame nusprendė atmesti Pareiškėjų skundą kaip nepagrįstą. Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodė tokį Pareiškėjų skundo atmetimo motyvą: „Priimant skundžiamą sprendimą VRK nepažeidė įstatymo reikalavimų, neviršijo kompetencijos, todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjų skundas yra nepagrįstas." 
     Tačiau Pareiškėjai, vadovaudamiesi LR ABTĮ 4str. 2 dalimi, savo skunde buvo pateikę Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą ištirti teisės aktų, kurių pagrindu Vyriausioji rinkimų komisija priėmė Pareiškėjų skundžiamą sprendimą, atitikimą Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konkrečiai, Pareiškėjai teismo prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą su prašymu ištirti:
     1. Ar Lietuvos Respublikos Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo 13 str. kartu 34 str. 1 d., nustačiusio jo įsigaliojimo terminą rinkimų kampanijos metu, ir 35 str., rinkimų kampanijos metu panaikinusiu Lietuvos Respublikos politinių partijų ir organizacijų finansavimo įstatymo galiojimą, o tuo pačiu ir valstybės dotacijų viršutinę ribą, kartu su Lietuvos Respublikos 2004 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 1 ir 2 priedėlių pakeitimo įstatymo eilute "Dotacijos politinėms partijoms" bei 2005 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo eilute "Asignavimai politinėms partijoms", kuriose nėra jokių kriterijų šių dotacijų dydžiui nustatyti, atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui bei 1 str., 4 str., 29 str. 1 d., 33 str. 1 d. 
     2. Ar Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 7 str. atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1 str., 4 str., 29 str. 1 d., 33 str. 1 d. 
     Pareiškėjai turėjo teisę pateikti teismui tokį prašymą, ką savo atsiliepime pripažino ir suinteresuoto asmens Lietuvos socialdemokratų partijos atstovas. Tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas neišnagrinėjo Pareiškėjų prašymo, motyvuodamas tuo, kad „teismui nekilo abejonių dėl LR Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo normų atitikimo LR Konstitucijai, todėl teismas atmeta pareiškėjų prašymą dėl kreipimosi į LR Konstitucinį teismą. Pareiškėjų nuomone, teismas nepateikė jokių Pareiškėjų prašymo atmetimo motyvų ir pagrįstai neatmetė Pareiškėjų abejonių dėl anksčiau paminėtų teisės aktų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Tai, kad Pareiškėjų prašymo teismas tinkamai neišnagrinėjo turėjo teisines pasekmes teismui priimant sprendimą atmesti Pareiškėjų skundą.
     Pareiškėjai prašo Vyriausiąjį administracinį teismą:
     1.Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005m. spalio 7d. sprendimą Administracinėje byloje Nr. I-1394-17/2005.
     2.Patenkinti Pareiškėjų skundą „Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos 2005 m. balandžio 15 d. sprendimo Nr. 20".
     Kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą su prašymu ištirti:
     1. Ar Lietuvos Respublikos Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo 13 str. kartu 34 str. 1 d., nustačiusio jo įsigaliojimo terminą rinkimų kampanijos metu, ir 35 str., rinkimų kampanijos metu panaikinusiu Lietuvos Respublikos politinių partijų ir organizacijų finansavimo įstatymo galiojimą, o tuo pačiu ir valstybės dotacijų viršutinę ribą, kartu su Lietuvos Respublikos 2004 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 1 ir 2 priedėlių pakeitimo įstatymo eilute "Dotacijos politinėms partijoms" bei 2005 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo eilute "Asignavimai politinėms partijoms", kuriose nėra jokių kriterijų šių dotacijų dydžiui nustatyti, atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui bei 1 str., 4 str., 29 str. 1 d., 33 str. 1 d. 
     2. Ar Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 7 str. atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1 str., 4 str., 29 str. 1 d., 33 str. 1 d.

Tautinės partijos LIETUVOS KELIAS
Pirmininkė dr. Lilijana Astra

Lietuvių tautininkų sąjungos
Pirmininkas Gintaras Songaila

„Jaunosios Lietuvos" ir Naujųjų tautininkų sąjungos
Pirmininkas Stanislovas Buškevičius