![]() |
![]() |
||||||
|
|
Tiesa apie Lietuvos energetiką
Dar keistesnė buvo Lietuvos Energetikos instituto vadovybės veikla su akademiku Jurgiu Vilemu priešakyje, nes jie nekontroliavo P.Auštrevičiaus elgesio ir tuo prisidėjo prie šio nusikaltimo. Tai dar vienas įrodymas, kad akademikai bei jų pavaldiniai, dirbę tik kabinetinį, o ne energetikos sistemų aptarnavimo darbą, kuriame reikalinga milžiniška atsakomybė ir sąžinės jausmas, nesugebėjo išsaugoti Lietuvos turto, išlaikant kuo ilgesnį laiką dirbančią Ignalinos AE. Juk net mažaraščiui ūkininkui aišku, kad melžiamą ir daug pieno duodančią karvę netikslinga pjauti mėsai ir suvalgyti. Didelė ir milijardinius nuostolius atnešusi klaida buvo padaryta, kai, vadovaujantis skubiais LR Seimo nutarimais, buvo išardyta vieninga Lietuvos energijos sistema, išskaidant ir privatizuojant elektros tinklus pagal rajonines priklausomybes ir tuo būdu patenkinus ES reikalavimus. Tokią esminę klaidą padarė dar trys ES šalys – Bulgarija, Rumunija ir Lenkija, dėl to įvyko negrįžtami procesai ir energetinio ūkio valdymas praktiškai neįmanomas. Juk ES sėdi ne šventieji, jie taip pat gali klysti ir ne visada reikia jų klausyti. Lenkų atstovai visuomet elgiasi ES taip, kad tik savęs nenuskriaustų. Lietuva nuo caro laikų savo „prakeiktu nuolankumu“ (pagal J. T. Vaižgantą) visada lieka kvailio vietoje ir daro sau kuo blogiau. Juk energetikos sistemų privatizavimas, nutraukus jų remontą bei atnaujinimą, priartino prie milžiniškų energetinių katastrofų Kalifornijoje, Brazilijoje, Italijoje, Maskvoje. Avarijos jau įvyksta ir Lietuvos elektros tinkluose. Kaip dirbs prekybos centrai, Vyriausybė, televizija, protingieji žurnalistai, vandentiekis, kanalizacija, troleibusai, liftai, kai elektra dings ne 2-3 valandoms, bet 2-3 dienoms? Visa ši išdėstyta neginčijama tiesa apie Lietuvos energetikos praeitį ir dabartį leidžia padaryti konkrečias nepolitizuotas išvadas apie Lietuvos energetikos ir su ja susijusios ekonomikos ateitį. 2010-2015 metų laikotarpiu keleriopai brangs dujos, o politiniais sumetimais gali jų visai nebūti, jei mūsų iškaršę „diplomatai“ nedings iš politikos. Pasirašyti projektai su Azijos partneriais labai nepatikimi, jie bet kuriuo momentu gali nutrūkti. Lygiai taip pat neprognozuojama gali būti ir Lenkija, ką rodo istorinis ir etninis patyrimas ir dabartinės derybos dėl naujos AE statybos. Perkamos elektros iš Rusijos kainos, remiantis paskutinės jų delegacijos samprotavimais, didės ne 3 ct/kW, bet 20-30 ct/kW (inž. A.Stumbro paskaičiavimu), t.y. gali kainuoti 50 ct/kW ar net litą (kaip Italijoje). Tikėtis naudos iš energijos tilto į Švediją taip pat rizikinga, nes jie savo atominę elektrinę sustabdė (neuždarė!), bet pagrindinę energiją gauna iš derivacinių HES. Sausros metais (o tai buvo neseniai), jie patys NETURĖJO elektros energijos ir stengėsi per Suomiją gauti iš Rusijos, žinoma, galėdami mokėti dvigubai-trigubai daugiau, negu gali Lietuva. Įvertinus naftos atsargų mažėjimą (ypač Europoje iki 2025 m.), atitinkamai jos ir pagrindinio ateityje pasiliksiančio Rusijai pragyvenimo šaltinio – gamtinių dujų neišvengiamą pabrangimą (V.V.Putino teigimu – iki 3 kartų), baudas už teršalus pagal Kyoto protokolą, Lietuvos saugumo ir egzistavimo ateityje labui - būtina Vyriausybei bei mūsų visuomenei įsiminti ir priimti šias NEGINČYTINAS LIETUVOS ENERGETINĖS POLITIKOS AKSIOMAS: 1. Būtina visomis politinėmis ir techninėmis priemonėmis kiek galima ilgiau eksploatuoti ANTRĄJĮ IAE bloką, maksimaliai rekonstruotą saugumo požiūriu, panaudojant tobuliausius pasaulio pasiekimus ir tam tikslui išleidus milijardą litų, padedant Švedijai, Japonijai ir kt. Pratęsus ANTROJO IAE bloko darbą 10 metų, galima uždirbti 15 milijardų litų, reikalingų dviejų AE blokų statybai ir paleidimui. 2. Iki ANTRO IAE bloko sustabdymo, būtina atstatyti jo projektinę galią iki 1500 MW (papildomai 200 MW), pastatyti TREČIĄ (vėliau KETVIRTĄ) IAE bloką, visapusiškai panaudojant kvalifikuotą Prancūzijos pagalbą, kurios statomi reaktoriai dirba patikimai ir be avarijų Europoje ir Azijoje (pasaulyje šiuo metu statomi 32 nauji reaktoriai, planuojami iki 2020 m. – 48). Šiuo atveju būtina kritiškai vertinti istoriškai nestabilią, diletantišką Lietuvos akademikų nuomonę apie Lietuvos energetikos plėtrą, kurios rezultate kartu su politikais Lietuva dėl IAE uždarymo prarado 40 milijardų litų (inž. Algirdo Stumbro paskaičiavimai). 3. Iki maksimalios galios (1600 MW) išplėsti ir paleisti Kruonio HAES, išnaudojant jos pakrovimui pigią nakties pertekliaus IAE energiją, pasinaudojant panašios Liuksemburgo HAE vadovų patyrimu, ir, brangiai parduodant (penkeriopa kaina) pikinės energijos pavidale (ryte ir vakare), perduoti į Rytus ir naujais energijos tiltais į Vakarus per Lenkiją ir į Šiaurę per Latviją, Estiją, Suomiją ir Švediją (į Rytus tiltai yra). 4. Išnaudoti tandemą – Ignalinos AE-Kruonio HAE nakties elektros energijos panaudojimui kartu su ekologine plazmochemine technologija Jonavos „Achemoje”, gaminant iš oro azotines trąšas ir vandenilį automobiliams, nes gaminti iš trigubai pabrangusių dujų neapsimokės. 5. Įvertinant naftos resursų pabaigą Rusijoje po 15÷20 metų, išlaikyti savo kontrolėje arba atpirkti Būtingės terminalą ir „Mažeikių Naftą”, numatant galimybę gauti žaliavą iš Vakarų ir Arabų šalių, aprūpinant seno transporto variklius (t.t. kariškus) ir katilines, o taip pat žemės ūkio traktorius. 6. Skaičiuojant energetikos poreikio augimą Lietuvoje be jokių nukrypimų įvertinti būsimo elektrinio, vandenilinio, asmeninio ir visuomeninio transporto energetikos dešimteriopą poreikį po 2020 metų (šiuo metu esamų 2 mln. automobilių variklių galia – 100 mln. kW), palyginus su 5 mln. kW pramonės elektrinių galia, net pastačius 2 naujus IAE blokus. 7. Sparčiai vystyti alternatyvinę energetiką: vėjo, saulės, vandens (pagal ES nutarimą iki 20%), atominę ir termobranduolinę (po 2025 m.) energetiką, rapsų ir atliekų kuro, vandenilio gamybą (gyvenamųjų namų šildymui, automobiliams, ypač žemės ūkyje ir trąšoms), tolimojo tiekimo termofikacinius tinklus (pigiam buitiniam šildymui iš AE trigubai pabrangus dujoms ir jau dabar trigubai per metus pabrangus malkoms) iš Elektrėnų ir Ignalinos į Vilnių ir Kauną. |