RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ PROGRAMA
"STOP energetikos kainų monopoliui!"

Jonas Viesulas

Gediminas Akelaitis

Algimantas Buda

Jūratė Tarnauskaitė

Stanislovas Guščius

Europos Sąjunga iki šiol neturi aiškios energetinio saugumo politikos ir realios galios užtikrinti Lietuvos elektros ir energetinio ūkio vystymą po 2009 metų. Jau po 6 mėnesių Lietuvos energetinė situacija, uždarius IAE, taps komplikuota dėl šimtaprocentinės priklausomybės nuo neprognozuojamos Rusijos dujų politikos.

Lietuvos padėtis yra nepalyginamai komplikuotesnė, nei Balkanų regione, neseniai patyrusiame milijardinius nuostolius dėl Rusijos - Ukrainos dujų konflikto. Lietuvoje iki šiol nenutiesus nė vienos elektros jungties su Europa ir uždarius IEA - dar labiau padidės Lietuvos priklausomybė nuo gamtinių dujų ir importuojamos elektros, gaunamų iš Rusijos. Todėl galima įsivaizduoti, kas atsitiktų, jeigu pasikartotų kas nors panašaus į dujų konfliktą tarp Rusijos ir Ukrainos. Tą puikiai įrodė Rusija, kuri ne tik kad viduryje šaltos žiemos nutraukė dujų tiekimą Ukrainai, tačiau be dujų paliko ir dalį Europos.

Antra, teks vartoti savų elektrinių gaminamą elektrą už auksinę kainą, o tai neigiamai atsilieps visam nacionaliniam verslui, gyventojams.

Kokie būtų pagrindiniai politiniai - ekonominiai tikslai, kurių sieksime Europos Parlamento lygmeniu?

Svarbiausi prioritetai, gelbstint visus vartotojus nuo šuolinio elektros kainų augimo - tai:

1. Energijos išteklių diversifikavimo ir elektros rinkos liberalizavimo politika - kaip vienintelė galimybė iniciatyviems verslininkams pigiau nupirkti elektrą, dujas iš Ukrainos ar kitų valstybių, rasti būdus jas importuoti į Lietuvą. Tai būtų vienas strateginių sprendimų, kaip išvengti
didžiulio kainų kilimo. Sustabdyti elektros kainų kilimą yra viena iš priemonių palengvinti
gilėjančios krizės naštą Lietuvos verslui ir visiems gyventojams.

2. Būtina demonopolizuoti elektros rinką: Ignalinos AE ir šiandien gamina labai pigią elektros energiją, o visi lietuviai moka labai brangiai vien dėl to, kad Lietuvos skirstomieji tinklai yra monopolizuoti, mes neturime laisvos energetinės rinkos. Dabartinė mūsų energetikos politikos padėtis yra uzurpuota ir nėra naudinga vartotojui.

2.1. Ne vienas potencialus užsienio investuotojas (ypač jei jis potencialiai stambus energijos pirkėjas) nuo praėjusių metų pabaigos turi susitaikyti su „Leo LT" monopoliu šioje šalyje. Jam prieš nosį užtrenkiamos durys,jei tik išsižioja kalbėti apie tai, kad elektrą norėtų pirkti ne iš „Leo LT", o dėl palankesnių kainų iš pvz. „Eesti Energia" arba „Latvenergo".

2.2. Akivaizdu, kad antikonstitucinis darinys „Leo LT" ir jo elektrą skirstančios bei tiekiančios įmonės („Lietuvos energija", „Rytų skirstomieji tinklai", „Vakarų skirstomieji tinklai"), kurios ateityje ją ir gamins - suinteresuoti į Lietuvos rinką neįsileisti nė vieno naujo tiekėjo ar gamintojo, galinčio pasiūlyti pigesnę elektrą. Tuo tikslu siekiama ir už 2 litus įsigyti milijardinės vertės Kauno ir Kruonio HES. „Leo LT" jau pasiekė ir būsimų elektros jungčių kontrolės.

Europos Parlamentas (EP) Strasbūre pritarė ilgai derintam vadinamajam trečiajam energetikos paketui. Jame yra numatytos taisyklės, kaip liberalizuoti elektros ir dujų rinką.
Ir elektros energijos gamybą, ir jos tiekimą kontroliuojančioms bendrovėms teks bent iš dalies atsisveikinti su monopolijos patogumais.
Trečiojo energetinės politikos principų visuma į nacionalinę teisę turės būti perkelti vėliausiai per pusantrų metų. Jie smarkiai sustiprins bendras energijos vartotojų teises. Elektros ir dujų tiekėją jie galės laisvai pasirinkti ir panorėjus per tris savaites be papildomų išlaidų jį pakeisti. Vartotojams taip pat numatomos kompensacijos už nekokybiškas paslaugas, klaidingai išrašytas sąskaitas.

3. Investicinis patrauklumas. Silpstančius tiesioginių investicijų srautus srautus ir stiprėjantį kapitalo traukimąsi iš šalies rodantys duomenys liudija, kad pastaraisiais metais Lietuvos investicinis patrauklumas gerokai sumažėjo. Lietuva konkurencinę kovą dėl investicijų pralaimi kaimynėms - Estijai, Latvijai ir Lenkijai.

Investicijas gali suaktyvinti kryptingi Lietuvą atstovaujančių europarlamentarų lobistiniai veiksmai, kurių iki šiol stigo: tarptautinių galimybių plėtimas investiciniams projektams, tenkinantiems suformuluotus kriterijus (investicijos į aukštąsias technologijas ir pan.), klasterizacijos procesų skatinimas ir t. t. Imantis šių priemonių verta atsižvelgti į kitų šalių, pavyzdžiui, Čekijos, Slovakijos, Slovėnijos, patirtį.

Atsinaujinančios energijos šaltiniai mūsų energetiniame ūkyje - be galo svarbus prioritetas.

4. Aplinkinių rinkų būklė. Lietuva - nedidelė atviros ekonomikos šalis, todėl ilguoju laikotarpiu jos ūkio plėtros pagrindas yra eksportas, kurį gali stipriai paveikti neigiami reiškiniai aplinkinėse rinkose. Šiuo metu smunka importo paklausa ES ir tai verčia šalies įmones ieškoti naujų rinkų Rytuose. Lietuva turėtų geriau išnaudoti savo geopolitinės padėties - kaip potencialios jungties tarp Vakarų ir Rytų - galimybes.

5. ES finansinė parama. Ši parama jau kelerius metus stimuliuoja Lietuvos ūkį, jos svarba padidėjo pastaruoju metu, kai, norint modernizuoti įmones, sunku gauti kreditus. Teigiamas ES paramos poveikis gerokai sustiprės, jei jos teikimas taps paprastesnis, spartesnis ir bus kuo daugiau siejamas su Lietuvos ūkio konkurencingumo didinimu bei eksporto plėtra. Šiandien ES teisės aktuose ginama elektros tiekėjų konkurencija pas mus galioja tik formaliai.